Krikščioniškas miuziklas
Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką matėme ir mūsų rankos lietė, – tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums šį amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. (1 Jono 1:1-2)
1997 metais, įstojus į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, atsikleidė mano kūrybiniai ir vadybiniai talentai – nuo pat studijavimo pradžios įsitraukiau į studentų atstovybės veiklą bei pradėjau organizuoti įvairius studentiškus renginius. 2000 metais buvo įgyvendinta sena mano svajonė – Matematikų ir informatikų dienų (MIDI) metu pastatėme pirmąją studentų roko operą „Raudonkepuraitė“. Ši tradicija įgavo pagreitį ir drauge su augančia entuziastų komanda iki 2004 metų pastatėme dar keturias MIDI roko operas – „Juodas Katinas Supermatematikas“ (2001), „Felikso katinai“ (2002), „Byla Nr.4“ (2003) ir „Žaidimo pabaiga“ (2004). Labai džiaugiuosi, kad ši muzikalių matematikų tradicija neužgęso, o kiekvieną pavasarį Vilniaus akademinio jaunimo gyvenimą praskadrinančios roko operos vyksta iki šių dienų!
2003 metų rudenį buvau pakviestas prisijungti prie VšĮ „Muzikos Zona“ veiklos ir dalyvavau legendinės grupės „ANTIS“ teatralizuoto koncerto Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įgyvendinime. Šis renginys suteikė man didelį impulsą tobulėti scenos meno projektuose, todėl su studentų komanda metėme sau iššūkį ir penktoji MIDI roko opera „Žaidimo pabaiga“ buvo surengta taipogi Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, o mūsų visų nuostabai tuomet renginio susirinko pažiūrėti net 3.000 žiūrovų. Po tokio pasisekimo, tuometinis VU rektorius Benediktas Juodka, mūsų komandai pasiūlė tais pačiais metais suorganizuoti dar vieną teatralizuotą muzikinį renginį. Taip gimė fantastinė roko operetė „Neformatas“, kuri buvo įtraukta į Vilniaus universiteto 425-ių metų jubiliejinę programą, o išskirtinio renginio Vilniaus Vingio parke susirinko pasižiūrėti net 10.000 žiūrovų.
2006 metų rudenį prisijungiau prie prodiuserinės kompanijos „Tactus Verus“, kurioje dirbdamas, prisidėjau prie Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II-osios garbei skirto koncerto Vilniaus Rotušės aikštėje įgyvendinimo, roko operos „Jūratė ir Kastytis“ gastrolių organizavimo bei fantastinės roko operetės „Neformatas II“ kūrimo.
Lygiagrečiai anksčiau įvardintai kūrybinei ir organizacinei veiklai, nuo 1997 metų giedojau Bernardinų bažnyčios chore „Langas“. Nors mane visuomet traukė dvasiniai dalykai, bet tik tuomet, kai 2008 metais išgyvenau moralinį ir finansinį bankrotą bei Londone išmestas iš namų atsidūriau gatvėje, aš iš visos širdies šaukiausi Dievo. Ir po trijų savaičių įvyko stebuklas – išgirdau džiaugsmingą žinią, kad Jėzus numirė už mano nuodėmes! Šiandien galiu drąsiai teigti, kad Jėzus Kristus iš tiesų pakeitė mano gyvenimą, nes ilgus metus kovojau su daugybe priklausomybių, kurias tikrai patyrė ne vienas meno pasaulio žmogus. Alkoholis, rūkymas, narkotikai ir azartiniai lošimai tapo mano priešais ir laikė mane įkalinę nematomoje vergovėje. Ne kartą bandžiau atsisakyti šių žalingų įpročių, deja savo jėgomis niekaip negalėjau ištrūkti iš užburto rato. Problemų našta taip slėgė mano sielą, jog buvo dienų, kai netgi susimąstydavau apie savižudybę, bet tik tuomet kai išgirdau ir širdimi patikėjau, kad Jėzus Kristus numirė už mano nuodėmes ir prisikėlė iš numirusiųjų tam, kad mane išteisintų – išgyvenau tokią žodžiais neapsakomą laisvę, kurios niekada nebuvau patyręs. Tas įvykis radikaliai pakeitė mano gyvenimą ir šiandien jau daugiau kaip 11 metų – neturiu nė mažiausio noro rūkyti, vartoti alkoholį ar kitaip kvaišintis.
Kai Kūrėjas tapo mano kūrybinio įkvėpimo šaltiniu, tuomet iš mano kasdienybės išgaravo depresija. Tik tuomet, kai Jėzui patikėjau savo gyvenimą ir ėmiau skaityti Šventąjį Raštą, mano viduje atsivėrė kūrybinės versmės ir iš širdies gelmių pradėjo lietis dainos, šlovinimo giesmės bei miuziklų arijos.
1997 metais, įstojus į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą, atsikleidė mano kūrybiniai ir vadybiniai talentai – nuo pat studijavimo pradžios įsitraukiau į studentų atstovybės veiklą bei pradėjau organizuoti įvairius studentiškus renginius. 2000 metais buvo įgyvendinta sena mano svajonė – Matematikų ir informatikų dienų (MIDI) metu pastatėme pirmąją studentų roko operą „Raudonkepuraitė“. Ši tradicija įgavo pagreitį ir drauge su augančia entuziastų komanda iki 2004 metų pastatėme dar keturias MIDI roko operas – „Juodas Katinas Supermatematikas“ (2001), „Felikso katinai“ (2002), „Byla Nr.4“ (2003) ir „Žaidimo pabaiga“ (2004). Labai džiaugiuosi, kad ši muzikalių matematikų tradicija neužgęso, o kiekvieną pavasarį Vilniaus akademinio jaunimo gyvenimą praskadrinančios roko operos vyksta iki šių dienų!
2003 metų rudenį buvau pakviestas prisijungti prie VšĮ „Muzikos Zona“ veiklos ir dalyvavau legendinės grupės „ANTIS“ teatralizuoto koncerto Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įgyvendinime. Šis renginys suteikė man didelį impulsą tobulėti scenos meno projektuose, todėl su studentų komanda metėme sau iššūkį ir penktoji MIDI roko opera „Žaidimo pabaiga“ buvo surengta taipogi Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, o mūsų visų nuostabai tuomet renginio susirinko pažiūrėti net 3.000 žiūrovų. Po tokio pasisekimo, tuometinis VU rektorius Benediktas Juodka, mūsų komandai pasiūlė tais pačiais metais suorganizuoti dar vieną teatralizuotą muzikinį renginį. Taip gimė fantastinė roko operetė „Neformatas“, kuri buvo įtraukta į Vilniaus universiteto 425-ių metų jubiliejinę programą, o išskirtinio renginio Vilniaus Vingio parke susirinko pasižiūrėti net 10.000 žiūrovų.
2006 metų rudenį prisijungiau prie prodiuserinės kompanijos „Tactus Verus“, kurioje dirbdamas, prisidėjau prie Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II-osios garbei skirto koncerto Vilniaus Rotušės aikštėje įgyvendinimo, roko operos „Jūratė ir Kastytis“ gastrolių organizavimo bei fantastinės roko operetės „Neformatas II“ kūrimo.
Lygiagrečiai anksčiau įvardintai kūrybinei ir organizacinei veiklai, nuo 1997 metų giedojau Bernardinų bažnyčios chore „Langas“. Nors mane visuomet traukė dvasiniai dalykai, bet tik tuomet, kai 2008 metais išgyvenau moralinį ir finansinį bankrotą bei Londone išmestas iš namų atsidūriau gatvėje, aš iš visos širdies šaukiausi Dievo. Ir po trijų savaičių įvyko stebuklas – išgirdau džiaugsmingą žinią, kad Jėzus numirė už mano nuodėmes! Šiandien galiu drąsiai teigti, kad Jėzus Kristus iš tiesų pakeitė mano gyvenimą, nes ilgus metus kovojau su daugybe priklausomybių, kurias tikrai patyrė ne vienas meno pasaulio žmogus. Alkoholis, rūkymas, narkotikai ir azartiniai lošimai tapo mano priešais ir laikė mane įkalinę nematomoje vergovėje. Ne kartą bandžiau atsisakyti šių žalingų įpročių, deja savo jėgomis niekaip negalėjau ištrūkti iš užburto rato. Problemų našta taip slėgė mano sielą, jog buvo dienų, kai netgi susimąstydavau apie savižudybę, bet tik tuomet kai išgirdau ir širdimi patikėjau, kad Jėzus Kristus numirė už mano nuodėmes ir prisikėlė iš numirusiųjų tam, kad mane išteisintų – išgyvenau tokią žodžiais neapsakomą laisvę, kurios niekada nebuvau patyręs. Tas įvykis radikaliai pakeitė mano gyvenimą ir šiandien jau daugiau kaip 11 metų – neturiu nė mažiausio noro rūkyti, vartoti alkoholį ar kitaip kvaišintis.
Kai Kūrėjas tapo mano kūrybinio įkvėpimo šaltiniu, tuomet iš mano kasdienybės išgaravo depresija. Tik tuomet, kai Jėzui patikėjau savo gyvenimą ir ėmiau skaityti Šventąjį Raštą, mano viduje atsivėrė kūrybinės versmės ir iš širdies gelmių pradėjo lietis dainos, šlovinimo giesmės bei miuziklų arijos.